Net jei nesate užkietėję smaližiai, jūs tikrai žinote, kas yra „Tinginys“ ir koks yra jo skonis. Tai yra labai lengvai ir greitai paruošiamas desertas, kurio gamybai nereikia jokių ypatingų ir išskirtinių kulinarinių sugebėjimų. Būtent todėl jis ir gavo tokį „ypatingą“ vardą – juk jo nė nereikia kepti! „Tinginys“ jau tuoj skaičius 53 metus – o tai daugiau nei pusė šimto metų! Lietuviai jį gamina ir valgo nuo pat 1967 m., kuomet viena namų šeimininkė visiškai atsitiktinai sukūrė jo receptą. Ir nors jos pirminis receptas bėgant metams šiek tiek kito, „Tinginio“ skonis beveik nepasikeitė. Iki šiol tai yra labai saldus ir gardus desertas, kurį dievina bene kiekvienas iš mūsų. Lietuviško „Tinginio“ gamybai yra įprasta pasitelkti gabalėliais sulaužytus sausainius, sviestą, pieną, cukrų, vanilinį cukrų ir kakavą. Jau vien šie ingredientai (nekalbant apie „Tinginio“ gamybos procesą) labai akivaizdžiai parodo, kad gaminti „Tinginį“ yra daugiau nei paprasta. Todėl visiškai nenuostabu, kodėl „Tinginys“ Lietuvoje yra gaminamas ištisus tdešimtmečius. Tikėtina, kad namų šeimininkės, kurios tingėdavo iškepti sausainius ar biskvitus, vietoje to, kaip alternatyvą tokiems tradiciniais buvusiems desertams, pasirinkdavo gerokai paprastesnį „Tinginį“, padėdavusį sutaupyti kur kas daugiau laiko ir išvengti sudėtingo desertų gamybos proceso. Be abejo, minėti ingredientai nėra vieninteliai, kurie yra naudojami gaminant „Tinginį“. Dabar galime rasti šimtus skirtingų „Tinginio“ receptų, kuriuose būna ir tokie ingredientai kaip karamelė, riešutai, džiovinti vaisiai, krekeriai ar netgi sluoksniuota tešla. Ir nepaisant to, kad pirminiam „Tinginio“ receptui šie ingredientai atrodo „sudėtingesni“, jų naudojimo atveju „Tinginio“ gamyba tikrai netampa sudėtingesnė ar ilgesnė. Ir nors „Tinginys“ yra lietuviškas desertas, jo atitikmenų galima atrasti ir kitose pasaulio šalyse. Tai rodo, kad ne tik lietuviai tingėjo gaminti sudėtingus ir daug pastangų reikalaujančius desertus. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti „Kalter Hund“ arba „Šaltas šuo“ – tai Vokietijoje tradiciniu laikomas desertas, kuris praktiškai yra bene lygiai toks pats, kaip ir mūsiškis „Tinginys“. Tik pastaruoju atveju sausainius vokiečiai išdėlioja tvarkingai, juostomis. Kita vertus, tai nėra neįprasta – juk vokiečiai visuomet buvo labai konservatoriški ir… tvarkingi. Taip pat nereikėtų pamiršti ir danų, kurie gamina „Kiksekage“ desertą. Tuo tarpu mūsų broliai latviai gamina „Saldā (šokolādes) desa“ arba „Saldžiąją (šokolado) dešrą“. Latvių naudojamame šio deserto recepte yra pasitelkiamas ir marmeladas ar netgi razinos. Žinoma, tai tikrai nėra vienintelės pasaulio šalys, kuriose yra gaminamas ir valgomas į mūsiškį tradicinį „Tinginį“ panašus desertas. Žvelgiant pasauliniu mastu, reikėtų paminėti ir angliškąjį „Chocolate brownie“ arba kitaip dar daugelio vadinamą „Šokoladainį“. Nors tai yra angliškas desertas, jis jau seniai yra paplitęs po visą pasaulį. Pastarasis desertas yra labai panašus į „Tinginį“ – tiek savo išvaizda, tiek ir savo skoniu. Jo gamybai yra naudojamas juodasis šokoladas, sviestas, miltai, druska, cukrus, kakava, kiaušiniai, tirpi kava arba kavos sirupas, vanilės ekstraktas ir riešutai. Žinoma, šie minėti ingredientai parodo, kad „Šokoladainis“ yra gerokai saldesnis ir „išraiškingesnis“ nei „Tinginys“, todėl jei jūs nesate pernelyg dideli smaližiai, kurių manymu geras desertas privalo būti ypatingai saldus, „Tinginys“ jums turėtų tikti kur kas geriau. Taigi, receptų įvairovė yra didžiulė, todėl pasigaminti paprastą, greitą ir labai skanų desertą jums tikrai nekils jokių sunkumų!
↧