Didžiuliai gaisrai Australijoje, besniegė žiema Lietuvoje, potvyniai Venecijoje. Pastarojo meto naujienos nepalieka abejingų – klimato kaita, apie kurią anksčiau tik girdėjome, tampa vis geriau matoma paprastam žmogui. Pasaulyje kyla vis didesni žaliųjų judėjimai, ieškoma būdų, kaip sustabdyti Žemės šiltėjimą. Deja, ne visi pasaulio lyderiai sutaria dėl klimato kaitos. Ypač trūksta vieningos supervalstybių – Kinijos ir JAV – nuomonės, kuri padėtų pasiekti susitarimus, kurie pakeistų viso pasaulio gyvenimą. Todėl net jei gyventume visiškai neteršdami aplinkos, būtų labai sunku iš tikrųjų padėti mūsų Žemei. Belieka tikėtis, kad ekstremalūs klimato pokyčiai, kuriuos jau sunku ignoruoti, padės pakeisti pasaulio lyderių poziciją ir pripažinti klimato kaitą kaip prioritetinę pasaulio problemą. Europos žemyne klausimų dėl klimato kaitos nebekyla. Ši problema keliama valstybiniu lygiu – įvedami taršos mokesčiai, griežtinami aplinkosaugos reikalavimai, skatinama rūšiuoti aplinką ir rinktis aplinkai draugiškus kasdienio gyvenimo sprendimus. Prieš penkiolika ar dešimt metų saulės kolektoriai, elektromobiliai, skirtingų atliekų konteineriai ir net taromatai buvo naujiena. Šiandien tai – įprasta gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, elektromobilių, kurių valstybiniai numeriai ženklinami “EV” santrumpa, kiekis pasiekė maksimalų iš pradžių nustatytą skaičių – 9999. Tad belieka ddžiaugtis, kad alternatyvūs pasirinkimai tampa vis labiau įprasti ir savaime suprantami. Jei elektromobiliai tampa vis populiaresni, kiti kasdienio gyvenimo aspektai, kurie gali padėti prisidėti prie klimato kaitos pristabdymo, verti atskiro aptarimo. Pavyzdžiui, atsinaujinanti energetika ir saulės kolektoriai, skirti namų ūkio reikmėms patenkinti, į kasdieninį gyvenimą ateina dar gana pamažu. Ypač sunku tai įsivaizduoti didesniuose miestuose, kur didžioji dalis gyventojų gyvena miegamuosiuose daugiabučių rajonuose ir yra priklausomi nuo namo bendrijos bei centralizuotų sprendimų. Neretai gyventojams sunku susitarti net dėl gerokai akivaizdesnę asmeninę naudą suteikiančių sprendimų – namo renovacijos, aplinkos ir bendrųjų patalpų tvarkymo. Todėl greito ir akivaizdaus rezultato ir naudos neduodanti investicija tampa paskutiniu klausimu, kuris atidedamas nesutikus visiems namo gyventojams. Žinoma, saulės elektrinių skaičius Lietuvoje ir Europoje nuolat didėja. Nors skeptikai teigia, kad Lietuvoje saulėtų dienų skaičius yra per mažas ir saulės energetika nėra potencialiai sėkminga, praėjo jau daugiau nei dvidešimt metų po pirmųjų saulės jėgainių įrengimo ir jų savininkai džiaugiasi investicijų sėkme. Kiekvienais metais saulės kolektoriai tobulėja ir jų naudingumo koeficientas vis didesnis, tad rizika – vis mažesnė. Gyvenantiems nuosavuose namuose ir planuojantiems namų statybas iš tiesų verta apsvarstyti alternatyvius energetikos šaltinius ir rinktis saulės energiją, kuri lengvai verčiama elektros energija bei aprūpina namų ūkius ne tik elektra, bet ir šiltu vandeniu.
↧